Darbo sauga Vilniuje ir rizikos vertinimo nuostatai statybose

Remiantis statistikos duomenimis, beveik pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbe yra susiję su statybų ir transporto pramonės sritimis. Pavojingiausiems sektoriams priskiriama ir chemijos, žemės ūkio, miškininkystės, medienos apdorojimo pramonė. Daug nelaimių įvyksta dujų bei vandens tiekimo sektoriuje. Didžioji dalis mirtimi pasibaigusių nelaimės atvejų (beveik 35 proc.) siejami su statybomis. Deja, Lietuvoje minėtieji rodikliai yra kur […]

darbo sauga VilniujeRemiantis statistikos duomenimis, beveik pusė mirtimi pasibaigiančių nelaimingų atsitikimų darbe yra susiję su statybų ir transporto pramonės sritimis. Pavojingiausiems sektoriams priskiriama ir chemijos, žemės ūkio, miškininkystės, medienos apdorojimo pramonė. Daug nelaimių įvyksta dujų bei vandens tiekimo sektoriuje. Didžioji dalis mirtimi pasibaigusių nelaimės atvejų (beveik 35 proc.) siejami su statybomis. Deja, Lietuvoje minėtieji rodikliai yra kur kas didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kitaip sakant, darbo sauga Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose turi būti tobulinama, ieškant efektyvesnių priemonių darbuotojų saugos užtikrinimui.

Statybos, priešingai nei daugelis kitų sektorių, išsiskiria neapibrėžtais rizikos faktoriais, t. y. statybvietėse darbo sąlygos nėra vienodos, jos kinta, priklausomai nuo teritorijos, veiklos pobūdžio ir darbų periodiškumo. Remiantis kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiais, efektyviausias sprendimas – vertinti skirtingų profesijų darbuotojų užduotis. Beje, beveik visi statybose įvykę nelaimingi atsitikimai gali būti iš anksto nuspėjami. Išankstinėms darbo saugos prevencinėms priemonėms gali būti priskiriami įvairūs darbų vykdymo projektai ar atliekamų užduočių, pvz., pastolių surinkimo, schemos. Darbo sauga Vilniuje ir kituose miestuose turi būti patikėta darbdaviui arba darbų vadovams, darbų saugos koordinatoriams.

Statybose atskirų profesijų darbuotojai susiduria su įvairiais rizikos faktoriais, kurių dažniausi yra nepatogi darbo paviršiaus padėtis ir judėjimas su kliūtimis (judėjimas slidžiu, nelygiu, daiktais užkrautu paviršiumi), lemiantis padidėjusią kritimo ar griuvimo riziką, sunkaus ir nepatogaus inventoriaus nešiojimas, lemiantis rankų susižeidimo, griuvimo, nugaros traumų riziką, darbas triukšmingoje ir purvinoje aplinkoje, lemiantis akių, kvėpavimo takų ligas ir t. t. Be to, statybose dirbantis asmuo nuolatos būna zonoje, kurioje juda transporto priemonės, darbo mašinos ir kranai, todėl asmeniui kyla susižeidimo pavojus. Darbas su aštriais daiktais, metalo konstrukcijomis ar strypais lemia susižeidimo ir kraujo užkrėtimo riziką. Darbas, vykdomas netoli elektros linijų, kelia elektros srovės smūgio pavojų, o darbas atvirose erdvėse karštuoju metų laiku lemia saulės smūgio ar perkaitimo riziką. Minėtieji rizikos faktoriai yra tik keli pavojai, su kuriais susiduria statybininkai. Siekiant užtikrinti darbų sklandumą, būtina imtis visų atsargumo priemonių.

Siekiant sumažinti pavojų statybvietėse, vertinant riziką, būtina numatyti visus galimus nelaimės scenarijus ir užkirsti jiems kelią. Be to, būtina įsitikinti, kad vienos rizikos mažinimas netaps kitos rizikos priežastimi. Statybose turi būti vykdomas nuolatinis stebėjimas ir darbo vertinimas, siekiant įsitikinti, kad šiuo metu taikomų saugos priemonių iš tiesų pakanka. Keičiantis darbo sąlygoms ir darbo pobūdžiui, šalia jau parengtų saugos taisyklių būtina įrašyti ir su nauja veikla susijusius darbo saugos reglamentus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *