Vynas ir jo gamybos technologijos

Vyno gimtine laikoma dabartinė Armėnijos ir Gruzijos teritorija. Manoma, kad vynas čia buvo pradėtas gaminti daugiau nei prieš 7 tūkst. metų. Nuo seniausių laikų vynas buvo šlovinamas kaip dievų siųstas gėrimas, būtinas poetams, karališkos šeimos atstovams ir didikams. Vyno meistrai tvirtina, kad šio gėrimo gamyba – tai menas, reikalaujantis daug meilės, kruopštumo ir kantrybės. Raudonasis […]

vynasVyno gimtine laikoma dabartinė Armėnijos ir Gruzijos teritorija. Manoma, kad vynas čia buvo pradėtas gaminti daugiau nei prieš 7 tūkst. metų. Nuo seniausių laikų vynas buvo šlovinamas kaip dievų siųstas gėrimas, būtinas poetams, karališkos šeimos atstovams ir didikams. Vyno meistrai tvirtina, kad šio gėrimo gamyba – tai menas, reikalaujantis daug meilės, kruopštumo ir kantrybės.

Raudonasis vynas

Raudonojo vyno skonį ir jo aromatą nulemia konkretaus regiono juodosios vynuogės – šviežiai nuskintos uogos sudedamos į specialią trintuvę, kuri sutraiško odeles. Vynuogių koteliai gali būti pašalinami arba paliekami trintuvėje – viskas priklauso nuo gaminamo vyno rūšies. Kitas žingsnis – fermentacija, trunkanti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Produktai, naudojami fermentacijos procesui, skiriasi priklausomai nuo šalies ir vyno rūšies, tačiau dažniausiai naudojamos natūralios arba sukultūrintos mieles. Vyno spalvą lemia fermentacijos temperatūra – kuo ji aukštesnė, tuo sodresnis vynas. Tiesioginės įtakos vyno atspalviui ir taninų kiekiui turi ne tik temperatūrinės sąlygos, bet ir fermentacijos laikas bei sulčių, odelių ir kauliukų sąlytis. Specialistai tvirtina, kad išraiškingam vyno skoniui uogų odeles ir kauliukus būtina palikti kartu su sultimis kelioms savaitėms po pirmosios fermentacijos. Paprastai raudonieji vynai brandinami ąžuolo statinėse, o pats brandinimo procesas trunka ilgiau nei baltųjų vynų. Geras vynas statinėje turėtų praleisti bent vienerius metus.

Baltasis vynas

Paprastai baltasis vynas daromas iš baltųjų vynuogių, tačiau gali būti gaminamas ir iš tamsiųjų uogų, jei šios yra ką tik surinktos ir dar nesumaigytos. Kitas žingsnis – pašalinti kauliukus ir kotelius. Tuomet vynuogės maigomos, o jų odelė paveikiama mielėmis. Sumaigytos uogos yra perkeliamos į specialią talpą, kurioje mirksta kartu su odelėmis. Šis procesas trunka 1–2 paras, o jo metu išsiskiria subtilus vynuogių aromatas. Pirmojo spaudimo sultys paliekamos nusistovėti. Kai kuriais atvejais jos yra filtruojamos. Kai sultys tampa skaidrios, o nuosėdos nusėda, pradedamas rūgimo procesas. Sultys rūginamos ąžuolinėse arba nerūdijančio plieno statinėse, o pats rūgimo procesas yra nulemtas konkretaus vyno rūšies.

Rožinis vynas

Daugelis mano, kad rožinis vynas gaminamas tarpusavyje maišant baltąjį ir raudonąjį vyną, tačiau šis būdas taikomas tik prastos kokybės rožinio vyno gamybai. Sodraus skonio ir aromato rožinių vynų ruošimo procesas panašus į raudonojo vyno, tačiau juodųjų vynuogių odelės yra šalinamos prabėgus 12–36 valandoms. Klasikinis rožinis vynas gali būti gaminamas ir išsunkiant sultis bei spaudžiant vynuoges jų pačių svoriu arba specialiu įrengiu tol, kol sultys įgyja pageidaujamą spalvą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *