Kaip dažnai mėgstama kartoti – pranašu svetimame krašte nebūsi. Tai puikiai byloja pavyzdžiai, kai lietuviai išvyksta į užsienį ir pasirenka ne sunkią juodadarbio dalią (tai neretai yra lengviausias kelias), tačiau padaro stulbinamą karjerą. Džiugu, jog esama ir atvirkštinių variantų, kai kitų šalių piliečiai nusprendžia savo verslo idėją realizuoti būtent Lietuvoje. Sėkmingai „įsuktas“ verslas atneša ne tik asmeninę, bet ir naudą visos šalies mastu: kuriamos naujos darbo vietos, didinama sveika konkurencija, plečiama pasiūlos kokybė bei kiekybė, „sotesnis“ tampa valstybės biudžetas. Tikėtina, jog ir dabar prie kompiuterio sėdi ne vienas asmuo, internetinės paieškos langelyje vedantis raktinę frazę „Регистрация фирмы в Литве“. Nors užsienio piliečiui įsteigti įmonę Lietuvoje yra kur kas lengviau nei kai kuriose kitose Europos šalyse, tačiau kitataučiui tai visgi gali sukelti nemažai problemų: priklausomai nuo įmonės tipo, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, žinoti, kokie įsipareigojimai prisiimami pasirašius įmonės steigimo dokumentus, kokius dokumentus ir kur reikia pristatyti ir panašiai. Nors užsienietis atsakymų į užklausą „Регистрация фирмы в Литве“ sulauks (rusų kalba – viena iš užsienio kalbų, kuria informacija pateikiama daugelio svarbiausių Lietuvos instancijų internetinių svetainių), tačiau dažnam reikalinga reali pagalba – įmonių-tarpininkių, užsiimančių firmų steigimo ir registracijos Lietuvoje paslaugos. Tai – galimybė užsienio piliečiams užregistruoti įmonę pačiam net nebūnant Lietuvoje.
Kodėl mes jau kelintą kartą naudojame žodžių junginį „Регистрация фирмы в Литве“ rusų kalba? Atsižvelgiant į dabartines realijas Lietuvos ir Rusijos santykiuose, atrodytų, jog pastarosios jaučia viena kitai gilią antipatiją. Išties eiliniai žmonės apie tarpvalstybinius santykius dažniausiai galvoja retai – aktualia kiekvienam asmeninė gerovė. Ne paslaptis, jog Rusijos ekonomika šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, tad „prasimušti“ naujam verslininkui nėra lengva. Negana to, informacija apie įmonių steigimą rusų kalba naudinga ir asmenims iš kitų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano ir panašiai.
Įmonės steigimas mūsų šalyje – tai ne tik proga užsidirbti bei realizuoti save, tačiau taip pat viena iš galimybių gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai atveria plačias galimybes ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Šengeno zonoje. Atsiranda asmenų, pasinaudojančių šiuo faktu savanaudiškais tikslais – fiktyvi įmonė Lietuvoje tampa galimybe įsitvirtinti kitoje, patrauklesnėje Europos Sąjungos šalyje. Lieka tikėtis, jog teisėsauga ir finansinės institucijos „atsijos pelus nuo grūdų“ – fiktyvios užsienio bendrovės bus uždarytos, o verslo sąlygos Lietuvoje sąžiningiems užsieniečiams bus nuolat gerinamos.