Namų statyba tobulėja su kiekvienais metais. Vos prieš dešimtmetį karkasiniai namai galėjo būti statomi nebent užsieniečių, kurie atvyko gyventi į Lietuvą. „Kas gali gyventi name su kartoninėmis sienomis?“ – klausinėjo lietuviai. Visą gyvenimą daržines ir malkines taip statę tautiečiai dabar gali pasistatyti pilnavertį ir visus metus tinkantį gyventi karkasinį namą. Kaip tai nutiko?
Karkasiniai namai Lietuvoje buvo statomi visada. Jie iš niekur neatėjo. Tik tai dažniausiai buvo ūkiniai pastatai, kuriems nebaisūs jokie šalčiai. Tai daržinės, malkinės, tačiau ne tvartai, klėtys ar kluonai – jie vis tiek turėjo būti rastiniai. Tvartuose buvo laikomi galvijai, klėtyse vasarą gyvendavo žmonės, o kluonuose buvo laikomas derlius, kuriam nevalia sušalti. Rastiniai namai nuo senų senovės turėjo karkasinius stogus. Juk pastačius sienas, iš karto buvo statomos gegnės ir, dar stogo neuždengus, keliamas vainikas, simbolizuojantis pabaigtuves. Likdavo tik su laiku užkalti ant stogo skersinius ir uždengti jį šiaudų kūliais ar gontais. Poniškus namus dengdavo molinėmis čerpėmis. Vėliau pradėta naudoti skarda, šiferis, dabar populiaru bituminės plokštės ir beasbestinis šiferis.
Karkasiniai namai ilgą laiką nebuvo statomi dėl kelių priežasčių. Pagrindinė – kaip padaryti šiltas sienas. Senovėje sienas šiltindavo pjuvenomis ir spaliais. Deja, tai nėra pati geriausia izoliacinė medžiaga, todėl per sienų lentas švilpdavo vėjas, nes to susitraukdavo nuo drėgmės nebuvimo. Dabar ši problema visiškai neaktuali, nes turime puikiausias apšiltinimo medžiagas – akmens vatą, specialias putas ir t.t. Kita priežastis, dėl kurios karkasinių namų statyba buvo sunkiai įmanoma – impregnanto nebuvimas. Išorinis sluoksnis paprastai apkalamas lentomis. Jei jos nebus impregnuotos – nuolatos keis savo formą, sukinėsis ir kraipysis. Tokiu būdu sienos taps kiauros. Dabartiniai impregnantai garantuoja kad lentoms nebus rimto poveikio kelerius metus. Tai reiškia, kad kas 3-8 metai išorę reiktų padengti impregnantu arba dažais. Šiokia tokia investicija, tačiau ne tokia didelė, kaip į rastines sienas.
Dar viena svarbi priežastis – medienos apdirbimo technologijos. Kur kas paprasčiau yra kirviu arba lenktu peiliu nužievinti rastą ir jį įleisti tarp kitų, nei išpjauti daug taisyklingų formų kvadratinių sijų, išpjauti skyles sutvirtinimams (metaliniams varžtams). Karkasiniai namai statomi kur kas paprasčiau turint diskinius ir benzininius pjūklus, kurie storą medį nupjauna per kelias sekundes ir būtent taip, kaip reikia. Maža to, yra skydiniai namai, kuriems visas karkasas gaminamas gamykloje, o ne tiesiog statomo namo kieme.
Kaip matote, mokslo pažanga ir naujausios statybos technologijos, bei keliami aukščiausi reikalavimai energijos taupymui sudarė puikias sąlygas karkasinių namų statybai.