Klaipėdos regiono žemdirbiai susiduria su rimčiausiu išbandymu per pastaruosius dešimtmečius – neįprasti ir nenuspėjami orų reiškiniai, kurie stipriai niokoja pasėlius ir kelia grėsmę visam žemės ūkio sektoriui. Po neįprastai sausos pavasario pradžios, regioną užklupo ilgai trunkantys ir labai intensyvūs lietūs bei netikėti temperatūros svyravimai. Ši sudėtinga situacija ne tik kelia nerimą ūkininkams, bet ir tampa viena aktualiausių regionu naujienos temų.
Pavasario sausra ir vasaros potvyniai
Metų pradžia Klaipėdos regiono ūkininkams buvo žadanti. Pavasaris prasidėjo palyginti šiltai ir sausai, leidžiant pasėti ankstyvąsias kultūras. Tačiau šiluma greitai peraugo į ilgalaikę sausrą, kuri neleido pasėliams normaliai įsišaknyti.
„Kovo ir balandžio mėnesiai buvo per sausi. Pasėliai kentėjo nuo drėgmės trūkumo, ir jau tada buvo aišku, kad derlius bus prastesnis“, – dalinosi savo nerimu ūkininkas Petras Vasiliauskas iš Šilutės rajono, auginantis rapsus ir kviečius.
Bet tikrasis iššūkis atėjo vasaros pradžioje. Regioną užklupo nepertraukiami, smarkūs lietūs, kurie per kelias savaites viršijo kelių mėnesių kritulių normą. Laukuose susikaupęs vanduo užliejo didelius pasėlių plotus, ypač žemumose.
Agronomai pabrėžia, kad ilgas stovinčio vandens poveikis yra pražūtingas daugeliui kultūrų, nes užgniaužia šaknis ir sukelia ligas. Nuo perteklinės drėgmės ypač nukentėjo bulvės, cukriniai runkeliai ir vasariniai kviečiai. Be to, drėgmė ir šiluma sudarė idealiai sąlygas plisti grybelinėms ligoms, kurioms sustabdyti reikia papildomų, brangių fungicidų.
Netikėti orų svyravimai ir derliaus prognozės
Neįprastas šios vasaros reiškinys – staigūs temperatūros pokyčiai. Po karštų ir drėgnų dienų sekdavo neįprastai šaltos naktys, o vietomis, netgi vasaros viduryje, pasitaikė šalnų, kurios pakenkė jautriems augalams.
„Klimato kaitos poveikis yra akivaizdus. Orų prognozės tapo nepatikimos. Neįmanoma planuoti nei sėjos, nei derliaus nuėmimo, nei augalų apsaugos priemonių, kai per savaitę keičiasi trys metų laikai“, – teigė Klaipėdos žemdirbių asociacijos pirmininkas Antanas Meškauskas.
Preliminarios prognozės rodo, kad Klaipėdos regione šių metų derlius gali būti iki 30–40% mažesnis nei vidutinis. Toks nuostolis kelia rimtą grėsmę ūkių finansiniam stabilumui. Dėl prastų oro sąlygų ne tik sumažės derliaus kiekis, bet ir suprastės kokybė, o tai neišvengiamai paveiks grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas.
Pagalbos šauksmas ir valstybės atsakas
Susidūrę su tokiais nuostoliais, regiono ūkininkai kreipėsi į Savivaldybę ir Žemės ūkio ministeriją prašydami skubios finansinės pagalbos. Reikalaujama paskelbti ekstremaliąją situaciją ir skirti kompensacijas ūkininkams, kurie neturi draudimo ar kurių draudimo išmokos nepadengia visų nuostolių.
Žemės ūkio ministerija jau atliko pirminį nuostolių įvertinimą. Pradėtos konsultacijos su Europos Komisija dėl galimybės aktyvuoti specialius paramos mechanizmus, skirtus kompensuoti žalą, patirtą dėl stichinių nelaimių. Taip pat ūkininkams primenama apie galimybę atidėti paskolų grąžinimą ir pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui papildyti.
Tačiau ūkininkai teigia, kad biurokratinės procedūros yra per lėtos, o pagalba reikalinga nedelsiant. „Jei pagalba neatvyks laiku, daugelis mažų ir vidutinių ūkių bus priversti bankrutuoti. Negalėsime padengti išlaidų, susijusių su sėklomis, trąšomis ir technikos priežiūra“, – baiminosi P. Vasiliauskas.
Ilgalaikė perspektyva: klimato kaita ir inovacijos
Klaipėdos regiono žemdirbių patirtis išryškina būtinybę imtis ilgalaikių ir sisteminių priemonių, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Agronomai ir mokslininkai siūlo:
- Didesnę investiciją į drenažo sistemas: perteklinės drėgmės problemą galima spręsti atnaujinant senas ir įrengiant naujas drenažo sistemas.
- Atsparesnių kultūrų veislių naudojimas: skatinti auginti veisles, kurios yra atsparesnės tiek sausrai, tiek perteklinei drėgmei bei ligoms.
- Draudimo sistemos tobulinimas: supaprastinti pasėlių draudimo procesus ir subsidijuoti draudimo įmokas, kad draudimas taptų prieinamas visiems ūkiams.
Neįprasti orų reiškiniai Klaipėdos regione tapo skaudžia pamoka visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Ši krizė reikalauja ne tik trumpalaikių finansinių injekcijų, bet ir strateginio planavimo bei bendradarbiavimo tarp ūkininkų, mokslininkų ir valdžios institucijų, siekiant užtikrinti žemės ūkio tvarumą ateityje. Tai, kaip greitai ir efektyviai bus reaguojama į šią situaciją, ilgam nulems tolimesnes regionu naujienos kryptis.