Karštomis vasaros dienomis, kai oro temperatūra smarkiai pakyla, spigina intensyvūs saulės spinduliai, pučia stiprus vėjas, žemė netenka drėgmės, o tuo pačių išdžiūva ir jūsų kiemo veja. Vanduo skatina žolės sėklų dygimą, audinių formavimąsi ir maistingų medžiagų pasisavinimą. Negaudama pakankamai drėgmės žolė ima ruduoti bei vysti. Atėjus dideliems karščiams būtina laistyti ne tik naujai pasodintus augalus ir medžius, tačiau ir veją. Šiam darbui palengvinti sukurta daug įrangos: įvairūs laistytuvai, purkštuvai, laistymo žarnos, kurie tikrai palengvins žolės drėkinimo procesą.
Kai tik žemė ims džiūti, jūsų veja pati parodys, kad jai stinga drėgmės: ji pradės vysti, perdžiūvusi vejos žolė susiraitys ir paruduos, be to, pėdsakai ir padangų žymės ant sausos vejos išlieka gana ilgą laiką. Kad veja suvytusi greičiau pastebėsite ant senesnės žolės, kadangi jauna veja dar nėra iki galo išplitusi.
Visų pirma nuo sausros labiausiai nukenčia tos žolių rūšys, kurios yra reikliausios drėgmei – tai paprastosios miglės bei baltosios smilgos. Mažiau reiklios vandeniui yra pievinės miglės, paprastosios smilgos bei daugiametės svidrės, atspariausi sausrai yra aviniai, nendriniai bei raudonieji eraičinai. Pastarieji net ir esant itin dideliam vandens poreikiui ar sausroms užsitęsus išlieka gyvi. Kai perdžiūva šių augalų lapai bei šaknys, jie pereina į tam tikrą ramybės būseną, o dirvai vėl sudrėkus atgyja ir ima augti. Tačiau, nors sausrai atsparios žolės ir išgyvena, smarkiai nukenčia jų estetinė išvaizda ir jūsų sodas nebebūna toks gražus.
Laistyti būtina tuomet, kai žemė išdžiūva iki 10–12 cm gylio, kai jūsų veja praranda sodriai žalią spalvą, žolė nustoja augti. Kadangi dirvožemių struktūra skirtinga, laistant veją į vieną kvadratinį metrą turėtų būti supilami apie 20–50 litrai vandens. Velėna turėtų permirkti apie 15–20 cm. Jei jūsų kieme yra įrengti specialūs purkštuvai, jais vieną kvadratinį metrą vejos reikėtų laistyti apie 40 min. ir vėliau perkelti į kitą vietą. Ankščiau manyta, jog geriausia augalus laistyti vakare, kai vanduo garuoja mažiausiai. Tačiau taip laistant žolė šlapia būna visą naktį ir susidaro palankios sąlygos įvairių ligų plitimui. Taigi, geriausia veją laistyti tada, kad ji iki nakties dar spėtų apdžiūti, pvz., ryte. Žolės laistymui specialistų yra rekomenduojami įvairūs smulkialašiai laistytuvai arba purkštuvai.
Tai, kaip dažnai laistyti veją priklauso nuo konkrečios žolės rūšies, nuo metų laiko, taip pat geografinės padėties, dirvožemio ypatumų bei gaunamos saulės kiekio. Esant itin sausam periodui žolę laistyti būtina, ypatingai tuo atveju, jeigu dirva yra lengva. Subrendusi veja turėtų būti laistoma rečiau nei nauja, bet itin gausiai: turi sušlapti visas maitinamasis dirvos sluoksnis. Jei per vasarinę sausrą jūsų veja nebepataisomai išdžiūva, rudenį tas vietas atsodinkite.
Neretai nutinka taip, kad besirūpindami savo vejomis šeimininkai jas perlaisto. Tai lemia įvairių ligų, kenkėjų ir piktžolių atsiradimą. Be to, perlaistant eikvojamas vanduo, atsiranda balų, purvo, silpsta pesticidų bei trąšų efektyvumas. Dažniausiai rekomendacijos laistymui būna pateiktos ant vejos sėklų arba velėnos pakuočių.