Visuomenėje, kurioje moters kūno estetikai skiriamas itin didelis dėmesys, didelė krūtinė dažnai idealizuojama ir laikoma moteriškumo bei seksualumo simboliu. Tačiau už šio fasadinio įvaizdžio slypi visai kita realybė, su kuria susiduria tūkstančiai Lietuvos moterų: joms pernelyg didelė krūtinė reiškia ne aplinkinių susižavėjimą, o kasdienį fizinį skausmą, diskomfortą ir sveikatos sutrikimus. Medicinoje ši būklė, vadinama makromastija arba gigantomastija, vertinama ne kaip estetinė ypatybė, o kaip patologija, galinti sukelti ilgalaikes ir kartais negrįžtamas pasekmes skeleto bei raumenų sistemai. Nors apie krūtų didinimą kalbama garsiai ir dažnai, krūtų mažinimas vis dar išlieka tarsi šešėlyje, nors tai yra viena iš tų procedūrų, kurios indikacijos dažniausiai yra medicininės, o ne tik kosmetinės.
Problemos mastą atskleidžia faktas, kad didelė krūtinė moteriai gali sverti po kelis kilogramus kiekviena, o tai sukuria nuolatinę, statinę apkrovą viršutinei kūno daliai. Moterys, turinčios šią fiziologinę ypatybę, dažnai patenka į užburtą ratą: dėl skausmo ir diskomforto jos vengia fizinio aktyvumo, o tai lemia silpnėjantį raumenyną ir didėjantį bendrą kūno svorį, kuris dar labiau apsunkina situaciją. Lietuvoje požiūris į šią problemą pamažu keičiasi – vis daugiau šeimos gydytojų ir kineziterapeutų atpažįsta, kad lėtiniai nugaros skausmai ar laikysenos sutrikimai gali būti tiesiogiai susiję su krūtų dydžiu, todėl pacientės nukreipiamos ne tik pas reabilitologus, bet ir konsultacijoms dėl chirurginio gydymo galimybių.
Poveikis skeleto ir raumenų sistemai
Vienas pagrindinių ir labiausiai varginančių simptomų, dėl kurio kreipiamasi į specialistus, yra lėtinis skausmas kaklo, pečių ir nugaros srityse. Didelis krūtų svoris veikia kaip nuolatinis inkaras, verčiantis moters kūną linkti į priekį ir keičiantis natūralų stuburo linkį. Ilgainiui tai gali sukelti krūtinės ląstos kifozę – būklę, kai stuburas pernelyg išlinksta atgal, suformuodamas vizualiai matomą „kuprą“. Tokie laikysenos pokyčiai nėra tik estetinė problema: jie sukelia nuolatinę įtampą nugaros raumenims, kurie priversti dirbti dvigubu krūviu, bandydami išlaikyti kūno pusiausvyrą. Neretai pacientės skundžiasi, kad net ir paprasčiausi buities darbai ar ilgesnis sėdėjimas biure tampa nepakeliamu iššūkiu, reikalaujančiu dažnų pertraukų ir nuskausminamųjų vaistų vartojimo.
Be stuburo problemų, didelė krūtinė dažnai sukelia specifinius pažeidimus pečių juostoje. Liemenėlės petnešėlės, kurios turi išlaikyti didelį svorį, stipriai įsirėžia į pečių odą ir minkštuosius audinius, palikdamos gilias, skausmingas vagas. Tai nėra tik odos paviršiaus pažeidimas: nuolatinis spaudimas šioje vietoje gali paveikti nervinius rezginius, todėl moterys gali jausti rankų tirpimą, dilgčiojimą ar net jėgos sumažėjimą pirštuose. Lietuvoje dirbantys neurologai neretai susiduria su atvejais, kai pacientės gydomos nuo kaklo osteochondrozės ar kitų neurologinių sutrikimų, tačiau tikroji simptomų priežastis – per didelė krūtų masė – lieka neįvardyta arba ignoruojama iki tol, kol moteris pati nepradeda ieškoti problemos sprendimo būdų.
Dermatologinės problemos ir kasdienybės suvaržymai
Fizinė našta nėra vienintelė problema – gigantomastija sukelia ir specifinius odos pažeidimus, kurie ypač paūmėja šiltuoju metų laiku arba esant didesniam fiziniam aktyvumui. Po krūtimis esanti odos raukšlė tampa palankia terpe drėgmei kauptis, o tai skatina iššutimų, bėrimų ir grybelinių infekcijų atsiradimą. Nuolatinė odos trintis sukelia diskomfortą, niežulį ir nemalonų kvapą, todėl moterys priverstos nuolat naudoti specialias higienos priemones, pudras ar kompresus. Tai sukelia ne tik fizinį nepatogumą, bet ir psichologinį susikaustymą, baimę dėl higienos viešose vietose ar sporto klubuose.
Kasdienis gyvenimas moterims su itin didele krūtine Lietuvoje yra kupinas logistinių iššūkių. Drabužių paieška tampa varginančiu procesu, nes standartiniai dydžiai dažnai neatitinka kūno proporcijų: drabužiai, tinkantys per krūtinę, dažnai būna per platūs per liemenį ar pečius. Specializuoto apatinio trikotažo kainos yra itin aukštos, o pasirinkimas – ribotas, dažnai orientuotas tik į funkcinį prilaikymą, o ne estetiką. Be to, fizinis aktyvumas tampa ribotas: bėgimas, aerobika ar kiti intensyvūs užsiėmimai sukelia skausmą ir krūtų svyravimą, kurio negali suvaldyti net tvirčiausia sportinė apranga. Dėl šios priežasties moterys dažnai atsisako aktyvaus laisvalaikio, o tai ilgainiui gali lemti gyvenimo kokybės prastėjimą ir socialinę izoliaciją.
Psichologinė našta ir savivertės klausimai
Negalima ignoruoti ir didžiulio psichologinio krūvio, kurį patiria moterys dėl neproporcingai didelės krūtinės. Nuo paauglystės merginos dažnai susiduria su nepageidaujamu dėmesiu, seksualizavimu ir net patyčiomis, o tai formuoja norą slėptis, kūprintis ir dėvėti apdribusius drabužius. Toks elgesys, susiformavęs jaunystėje, dažnai perkeliamas ir į suaugusiojo gyvenimą, sukeliantis nepasitikėjimą savimi ir neigiamą savo kūno vaizdą. Moterys dažnai jaučiasi vertinamos tik per savo fizinę išvaizdą, o ne per asmenines savybes ar kompetencijas, kas ypač skaudu profesinėje aplinkoje.
Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, kad didelė krūtinė yra privalumas, todėl moterys neretai jaučia gėdą skųstis šia problema. Jos mano, kad jų noras mažinti krūtinę bus nesuprastas aplinkinių, kurie tai gali laikyti „išsigalvota problema“ arba nedėkingumu gamtai. Tačiau psichologinis diskomfortas gali būti toks stiprus, kad jis pradeda daryti įtaką intymiam gyvenimui, santykiams su partneriu ir bendrai emocinei sveikatai. Sprendimas kreiptis į chirurgus dažnai būna nulemtas noro ne tik atsikratyti fizinio skausmo, bet ir susigrąžinti psichologinę ramybę bei pasitikėjimą savimi.
Chirurginis gydymas: procedūros eiga ir galimybės
Kai konservatyvūs metodai – specialios liemenėlės, mankštos ar vaistai nuo skausmo – neduoda norimo efekto, redukcinė mamoplastika tampa vieninteliu veiksmingu būdu spręsti problemą. Tai sudėtinga operacija, kurios metu pašalinamas riebalinis ir liaukinis audinys bei odos perteklius, o krūtinė suformuojama iš naujo, pakeliant ją į natūralesnę padėtį. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje tam tikrais atvejais, kai diagnozuojama gigantomastija ir ji sukelia reikšmingus sveikatos sutrikimus, operacija gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau kriterijai kompensacijai gauti yra griežti, apimantys KMI rodiklius ir pašalinamų audinių kiekį, o eilės valstybinėse ligoninėse gali būti ilgos.
Dėl šios priežasties kai kurios moterys ryžtasi krūtinės mažinimo procedūroms įvairiose plastikos chirurgijos klinikose, kurios siūlo lankstesnes sąlygas ir greitesnį priėmimą. Privačiame sektoriuje taikomi modernūs operacijų metodai, leidžiantys sumažinti pooperacinį diskomfortą ir užtikrinti estetiškesnius randus. Nors operacija yra invazinė ir reikalauja atsakingo pasiruošimo bei gijimo periodo, ji kartais gali būti išeitis siekiant susigrąžinti pilnavertį judėjimą. Po operacijos moterys dažnai pabrėžia ne tik estetinį pokytį, bet ir momentinį fizinį palengvėjimą – išnykusį tempimą pečių srityje ir galimybę tiesiai laikyti nugarą be papildomų pastangų.
Specialisto požiūris
Apie moterų patirtis ir operacijos svarbą kalba ilgametę patirtį turintis plastikos chirurgas Tautrimas: „Mano praktikoje krūtų mažinimo operacijos išsiskiria tuo, kad jos atneša didžiausią emocinį ir fizinį pokytį pacienčių gyvenime. Moterys atvyksta į konsultacijas išvargintos nuolatinių nugaros skausmų, riboto judėjimo ir kompleksų, o po gijimo laikotarpio jos tarsi atgimsta. Dažnai girdžiu sakant, kad tai buvo geriausias sprendimas jų gyvenime, leidęs vėl sportuoti, laisvai rinktis drabužius ir pamiršti varginusius skausmus. Tai nėra mados vaikymasis, tai – funkcinis gydymas, grąžinantis gyvenimo kokybę.“
Svarbu suprasti, kad bet kokia chirurginė intervencija turi savo rizikas: galimas infekcijas, kraujavimą ar jautrumo pokyčius. Randai taip pat yra neišvengiama šios procedūros dalis, tačiau šiuolaikinės technikos leidžia juos padaryti kuo mažiau pastebimus. Visgi dauguma moterų teigia, kad randai yra maža kaina už gyvenimą be skausmo ir suvaržymų. Sprendimas atlikti operaciją turi būti priimtas tik pasitarus su kvalifikuotais gydytojais, įvertinus visus privalumus ir galimas komplikacijas, tačiau akivaizdu viena – šiuolaikinė medicina suteikia realią galimybę moterims nebesitaikstyti su kančia, kurią sukelia per didelė krūtinė.