
Pasaulis modernėja, miestai ir pastatai taip pat. Taip ir turėtų būti, juk turime technologijas, kurių anksčiau neturėjome. Visgi daug daugiau žmonių ir valdžios institucijų atsigręžia ir į praeitį, jos išsaugojimą. Tačiau kaip suderinti tokius skirtingus dalykus? Ir apskritai, ar įmanoma tai suderinti? Panagrinėkime šiame straipsnyje, kokią įtaką daro moderni architektūra ir kaip ji gali būti tvari?
Kas yra tvarumas architektūroje?
Tvarumas – tai pirmiausia draugiškumas aplinkai ir žmogui šiandien ir ateityje, tai gebėjimas tenkinti šios dienos poreikius nepakenkiant ateities kartų poreikių tenkinimui. Taigi iš esmės tai reiškia, kad statomi pastatai turi atitikti ne tik šių dienos kartų poreikius, bet ir ateities. Tvarumas reiškia ekologiškumą, natūralių ar perdirbtų medžiagų panaudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat tvarumas reiškia ir senovės liekanų integraciją į modernų dizainą tam, kad būtų išsaugota ir parodyta istorija. Būtent šioje vietoje architektūra susitinka su archeologija.
Kaip integruoti archeologiją modernioje architektūroje?
Laba dažnai, kai kalbame apie miestų ir senamiesčių pastatų modernizaciją, neišvengiamai kalbame ir apie reikalingus tyrimus statybų leidimams gauti – tai archeologiniai tyrinėjimai.
Taigi prieš pradedant vystyti projektą dar planavimo stadijoje verta bendradarbiauti su archeologų komandomis, siekiant įvertinti archeologinių radinių aptikimo rizikas. Taigi kai jau yra pirminės išvados, kas gali būti atrasta po žeme, ant kurios planuojamas modernus pastatas, pirma priimami sprendimai ar toje vietoje verta pradėti darbus; antra – kaip prisiderinti prie galimų radinių; trečia – kaip integruoti radinius į pastato architektūra, jei radinių nebus galima iškelti iš žemės.
Architektai kartu su statybų vystytojais, ir atsižvelgdami į archeologų pateiktas rizikas, gali priimti labai netikėtus sprendimus iš karto, t.y. iškart integruoti į pastato dizainą numanomo meto pastatų ar žmonių gyvenimo pėdsakų detales ar numatyti požemines ekspozicijų sales prieinamas visiems žmonėms, tokiu būdu užsitikrindami, jog nereikės kardinaliai perplanuoti pastato, susidūrus ar archeologiniais radiniais.
Veiksmai, kuriuos atlieka statybų vystytojai planavimo metu iki realių kasimo ir statybos darbų, kainuoja kartais mažiau, nei iškilus nenumatytoms situacijoms jau prasidėjus darbams.
Archeologų įtraukimas į statybos planavimo procesus
Kaip ir minėjome aukščiau pastraipoje, archeologai turėtų būti įtraukti į planavimo darbus, siekiant kuo geriau suvaldyti galimas rizikas ir valdyti projektą kuo efektyviau. Jei ir planuojate itin modernaus bei tvaraus pastato statybą, netikėti radiniai gali ženkliai pakeisti jūsų planus, tiek laiko atžvilgiu, tiek ir finansiškai.
Patyrusios archeologų komandos, kurios susiduria su archeologiniais radiniais miestų centruose ar senamiesčiuose, tikrai galės pakankamai tiksliai įvertinti esamą vietą ir pateikti rizikų sąrašą. Siekiant įsitikinti, ar vieta yra vertinga archeologiniu požiūriu, archeologai gali imtis pirminių veiksmų, pvz.: žvalgomieji tyrimai, kurių metu patikslinamas rizikų sąrašas.
Archeologų įtraukimas į planavimo bei statybos procesą sumažina ir netyčinio archeologinio paveldo sunaikinimo tikimybę, kuomet atliekami kasimo darbai. Esant didelei rizikai aptikti archeologinius radinius, archeologai būna kartu statybos aikštelėje ir atidžiai vertina situacija bei nedelsiant reaguoja, jei aptinka kažką vertingo. Tokia greita reakcija yra naudinga statybų vystytojams, kadangi kiekviena pradelsta minutė statybose yra labai brangi. Taip pat archeologai žinodami esamą situaciją ir atidžiai atlikę pirminę analizę yra pasiruošę bet kuriuo metu imtis archeologinių kasinėjimo darbų, tinkamai apsaugoti vietą, pagal galimybes leidžiant technikai dirbti toliau. Dar vienas svarbus faktorius yra archeologijos darbų sezoniškumas, t.y. ne visos oro sąlygos yra tinkamos archeologiniams tyrimams atlikti, taigi bendrdarbiavimas su archeologais leis geriau suplanuoti darbų eigą.
Archeologinio paveldo išsaugojimas – vienas iš tvarumo pavyzdžių
Modernizacija miestuose yra neišvengiama ir net neturėtume jos stabdyti, tik iškyla klausimas, kaip išsaugoti archeologiškai vertingą palikimą visuomenei ir ateities kartoms? Į šiuos klausimus didžiąja dalimi padeda atsakyti tvarumo idėjos skleidimas ir įgyvendinimas architektūroje ir statybose. Statybų vystytojai, vystydami tvarius projektus ir pasitelkdami architektus, kurie geba integruoti archeologinį palikimą moderniame pastate, yra labiau vertinami visuomenės, tokie projektai neretai tampa turistų traukos objektu. Ir galų gale tai kuria naują ir modernų miestų veidą, išsaugant senąją miestų ir pastatų istoriją.