
Prisimenu, kaip prieš keletą metų kolega Tomas grįžo iš komandiruotės su gipsu ant kojos. Paaiškėjo, kad statybų aikštelėje niekas neinformavo apie naujai iškastą tranšėją – žmonės vaikščiojo įprastais maršrutais, o saugos įspėjamųjų ženklų paprasčiausiai nebuvo. „Na, mes gi profesionalai, turėtume suprasti patys”, – taip tada pasakė jų vadovas. Bet ar tikrai? Ar mes visi turime būti išminčiai, nuolat budrūs ir atspėti pavojus iš anksto?
Štai čia ir prasideda pokalbis apie civilinę saugą – tą nematomą, bet itin svarbų skydą, kuris turėtų saugoti kiekvieną žmogų darbo vietoje. Ir ne, tai nėra tik dar vienas dokumentas, kurį pasirašai pirmą darbo dieną nė neskaitydamas. Tai visa sistema, kuri turėtų veikti kaip gerai suderintas orkestras – nuo prevencijos iki reakcijos ekstremalių situacijų metu.
Kas iš tikrųjų yra civilinė sauga
Civilinė sauga – tai valstybės ir organizacijų pareiga apsaugoti žmones nuo įvairių pavojų: nuo gaisrų ir nelaimingų atsitikimų iki gamtinių nelaimių ar net techninių avarijų. Lietuvoje tai reguliuoja Civilinės saugos įstatymas, tačiau realybėje tai reiškia kur kas daugiau nei teisės aktai.
Darbuotojų sauga yra neatsiejama civilinės saugos dalis. Tai reiškia, kad kiekvienas darbdavys privalo:
- Įvertinti galimus pavojus darbo vietoje.
- Aprūpinti darbuotojus reikiamomis apsaugos priemonėmis.
- Mokyti, kaip elgtis ekstremalių situacijų atveju.
- Reguliariai tikrinti saugos įrangą ir sistemas.
- Turėti aiškius evakuacijos planus.
Lietuvoje, pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, kas metai įvyksta apie 2000–2500 nelaimingų atsitikimų darbe. Tai reiškia, kad kiekvieną darbo dieną vidutiniškai 8–10 žmonių patiria traumą ar susirgimą, susijusį su darbu. Ir tai tik oficiali statistika – tikrasis skaičius greičiausiai dar didesnis, nes ne visi atvejai registruojami.
Kodėl nuolatinis dėmesys darbuotojų saugai yra būtinas
„Mes visada taip darėme ir nieko neatsitiko” – turbūt viena pavojingiausių frazių darbo aplinkoje. Problema ta, kad nelaimė neįspėja, kada ateis. Ji tiesiog ateina – netikėtai, staigiai ir dažnai su rimtomis pasekmėmis.
Statistika rodo, kad Lietuvoje daugiausiai nelaimingų atsitikimų įvyksta statybų, gamybos ir transporto sektoriuose. Tačiau pavojai tyko visur – net biure galima susižeisti parkritus nuo netvirtai sumontuoto spintų įrangos, pasilysti ant šlapio grindų ar nukentėti dėl netinkamai įrengtos elektros instaliacijos.
Nuolatinis rūpinimasis darbuotojų sauga svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai žmogiškoji pusė – kiekvienas darbuotojas turi teisę grįžti namo sveikam ir nesužeistam. Antra, tai finansinė realybė – nelaimingas atsitikimas kainuoja darbdaviui: nuo kompensacijų ir baudų iki nukentėjusių darbuotojų pavaduotojų paieškos. Trečia, tai reputacijos klausimas – įmonės, kuriose reguliariai įvyksta nelaimingi atsitikimai, netraukia nei klientų, nei potencialių darbuotojų.
Lietuvos iššūkiai civilinės saugos srityje
Lietuvoje civilinė sauga susiduria su keliais esminiais iššūkiais. Pirmiausia – tai sąmoningumo trūkumas. Daugelis verslo vadovų civilinę saugą vis dar suvokia kaip biurokratinę naštą, o ne kaip investiciją į žmonių gerovę ir verslo tvarumą.
Kitas iššūkis – infrastruktūra. Daug Lietuvos įmonių, ypač regionuose, veikia pastatuose, kurie buvo pastatyti dar sovietmečiu. Gaisrinės saugos sistemos, evakuacijos išėjimai, vėdinimo sistemos – visa tai dažnai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, o atnaujinimas reikalauja nemažų investicijų.
Trečia problema – specialistų trūkumas. Civilinės saugos instruktorių, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų Lietuvoje nuolat trūksta. Rezultatas – įmonės samdosi konsultantus iš šalies, kurie atlieka formalius mokytus, bet realių žinių darbuotojams perduoda minimaliai.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis, Lietuvoje kasmet įvyksta per 5000 gaisrų, iš kurių apie 10 procentų – gamybinėse ir komercinėse patalpose. Ir nors gaisrų skaičius mažėja, kiekvienam verslo savininkui svarbu suprasti: jūsų įmonė gali tapti ta statistikos dalimi bet kada.
Ką galima padaryti jau dabar
Civilinė sauga ir darbuotojų sauga nėra raketų mokslas. Tai paprastos, bet nuoseklios priemonės, kurias gali įgyvendinti kiekviena įmonė – nuo mažos parduotuvės iki didelės gamyklos.
Visų pirma – reguliarūs mokymai. Ne tie formalūs, kai darbuotojai tiesiog pasirašo popierius, bet tikri, praktiniai mokymai. Pasidomėkite, ar visi darbuotojai žino, kur yra gesintuvai ir kaip jais naudotis? Ar visi žino evakuacijos maršrutus? Ar žino, kam skambinti ekstremaliu atveju?
Antra – rizikos vertinimas. Kiekviena darbo vieta turi savo specifiką ir savo pavojus. Gamykloje tai gali būti pavojingos medžiagos ar sunkios mašinos, biure – netinkamai įrengtos darbo vietos ar elektros instaliacija. Svarbu reguliariai įvertinti šiuos pavojus ir imtis prevencinių priemonių.
Trečia – darbuotojų įtraukimas. Civilinė sauga veikia tik tada, kai ji yra visų bendras reikalas, o ne tik vadovybės ar saugos specialisto rūpestis. Darbuotojai turėtų jaustis laisvai pranešti apie pastebėtus pavojus, siūlyti gerinimus, dalyvauti mokymuose.
Kaip pasakė vienas išmintingas kolega: „Saugumas – tai ne tai, ką darome po to, kai kas nors nutinka. Tai, ką darome, kad niekas niekada nenutiktų.”
Civilinė sauga ir darbuotojų sauga – tai ne prabanga ir ne nebūtinas priedas prie verslo. Tai pagrindas, ant kurio statomas sveikas, sėkmingas ir ilgalaikis verslas. Lietuvoje dar turime daug ką gerinti – nuo įstatymų įgyvendinimo iki sąmoningumo kėlimo. Bet kiekvienas žingsnis šia kryptimi – tai dar vienas išgelbėtas gyvybė, dar viena išvengta trauma, dar vienas darbuotojas, grįžtantis namo sveikam.
